- smalininkas
- 1 ×smaliniñkas (-inỹkas) sm. (2)
1. žr. smalingis 1: Ot gerų malkų parvežiau – vieni smalinỹkai Ds.
2. odos gabalėlis su smala batsiuvių siūlams įtrinti: Paimk smalinỹką ir pasmaluok dratą Ds. Atsinešk smalinỹką ir padirbk dratos – reiks taisyt kuntapliai Rk.
3. E, Rtr zool. toks vabalas, žigas, degutis (Carabus auratus): Atsargūs ir apsukrūs vorai, smalininkai, šimtakojai, keliaudami po svietą, užeidavo į tylų žvirblių namelį V.Kudir. ^ Smalinỹke, smalinỹke, duok smalos, kirsiu galvą ant ežios Vlkv.
◊ kaĩp smaliniñkas [į šikìnę] labai įkyriai (kimba, limpa): Lempa (limpa) kaĩ smalinỹkas Ds. Ko tu čia prilipai kaĩ smalinỹkas in šikìnę! Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.